rūkylas

rūkỹlas sm. (2), rūkỹlai pl. (2) 1. Q406, CII271, Lex70, N, [K], L88 smilkyklė: Tą rūkỹlą mojavo smarkiai, tai visas katilėlis išsipylė an divono Slm. Ant altoriaus pastatėm aštuonis auksinius žibintuvus, tiek pat vaškinių žvakių ir rūkylą V.Kudir. O kitas angelas atėjo ir stojo pas altorių, turėdamas rūkylą aukso, o buvo duota jam daug rūkymų BtApr8,3. 2. SD80, Sut, Kos54 smilkalai: Perkūne! Štai beriu rūkylą tau! V.Kudir. | pl.: Vyriškis, tiktai pajutęs tų rūkylų bei garylų (garų) pragarinį kvapą, šokęs kaip padūkęs ir spėjęs išsisukt iš daktaro nagų LzP. Senesnysis gaspadorius, valgyt pradedant, indavęs didelį šaukštą, pilną miltų iš visokių javų, druskos, rūkylų, ir uždegęs, kalbėdavęs BsVXLVII. Pakarna gailysta tol kvipnesnė prieš veidą tavo, nekaip rūkymas rūkylų A.Baran. 3. N, [K], KŽ smilkalų žvakutė: Rūkylas vienas SD372. 4. tabakas, rūkalai: Iš ten neša ir druską, ir rūkylų Mrp. 5. pl. įvairios kvapios žolelės ir šakelės mėsai rūkyti: Ar mėsai, ar žuviai rūkylus vis senelis sutaiso, maniškis teip nenutaiko Trgn. 6. Lkm rūklys: Aš tuoj užudegu rūkỹlą Pl.